- dygčioti
- dýgčioti, -ioja, -iojo 1. intr., tr. dygsėti, tarpais diegti: Dygulys šone dygčio[ja] dig dig J. Nebegaliu dirbt, padirbu kiek, ir dýgčioja krūtinę Srv. Dabar, beeinant, vis jai kaip su peiliu dygčioja tai vienoje kojoje, tai antroje Pč. Pradėjo dýgčioti į galvą Kal. 2. intr., tr. dygsniuoti, siuvinėti dygsniais: Dygt adata į siuvinį, ir taip dygčioja be paliovos kiaurą dieną Mc. 3. intr. lašnoti: Dýgčioja, t. y. krint šaltas lašas kraujo, dig dig dig J.
Dictionary of the Lithuanian Language.